REDA OSTEIKAITĖ, Sekunde.lt (Publikuota 2019 11 11)
Laimė turi daug veidų, o suomiai ne vienerius metus patenka į laimingiausių pasaulio gyventojų sąrašą. Suomijoje jau dvylika metų gyvenantis, doktorantūros laipsnio siekiantis Arvydas Dapkūnas įsitikinęs, jog to priežastis labai paprasta – šiauriečiai išmoko neskubėti, žvelgti ramiai, gyventi be streso ir bet kokioje situacijoje atrasti, kas joje geriausia.
Suomijos lietuvių bendruomenė įvairialypė. Dalis čia tik trumpam, kiti jau senokai įsitvirtinę. Gausiausia lietuvių sostinės Helsinkio regione. Kaip ir kitos lietuvių bendruomenės šiaurėje, taip ir Suomijos lietuviai gyvena sezoniškomis nuotaikomis – šiuo metu įsibėgėja tamsusis periodas, tačiau net ir darganoje nestinga šviesių bendruomenės renginių, tradicinių susitikimų.
Tokių draugėn buriančių susitikimų vienas iniciatorių lietuvių jaunimo sąjungos Suomijoje „SiLTa“ vadovas ir Helsinkio universiteto doktorantas Arvydas Dapkūnas jau daugiau nei dvylika metų koja kojon žengia su Helsinkyje gyvenančiais lietuviais ir suomiais. Jo atsidavimas lietuvybės puoselėjimo ir išsaugojimo veiklai baltųjų vasaros naktų ir Šiaurės pašvaisčių šalyje nepalieka abejingų.
Pasak Arvydo, Suomijos lietuvių bendruomenė nėra gausi. Juk ir pačių lietuvių, palyginti su kitomis Šiaurės šalimis, vos kruopelytė. Nepaisant to, jie aktyvūs ir matomi Suomijoje.
Organizuojami tarptautiniai projektai ir susitikimai su užsienio lietuviais. Gerais to pavyzdžiais yra Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas, vykęs 2017-aisiais, bei Šiaurės šalių ir Jungtinės Karalystės jaunimo organizacijų suvažiavimas „Šiaurės sriuba’19“, debiutavęs rudens pradžioje.
Suomijoje lietuvių jaunimo sąjunga taip pat inicijuoja ir koordinuoja kasmetinį pasaulio lietuvių bėgimą „Penki už Lietuvą“, skatinantį pasaulio lietuvių bendrystę, pilietiškumą bei aktyvumą.
„Renginių ir užsiėmimų nestinga. Tai geras pavyzdys, kad ne dydis svarbu, o aktyvumas. Suomijos lietuvių bendruomenė, nors ir margaspalvė savo interesais, tačiau tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja“, – sako A. Dapkūnas.
Identitetas kinta
A. Dapkūnas įsitikinęs, jog tautinis identitetas turi neabejotiną įtaką žmogaus pasaulėžiūrai, kaip ir tautinis paveldas, lemiantis bendravimą. Anot jo, lietuviškumas net ir už tūkstančių kilometrų yra stipri ir vienijanti vertybė.
„Tačiau tai vertybė, kurią reikia puoselėti, o ne laikyti už muziejaus stiklo parodai“, – mano Arvydas. – Svarbu suprasti, jog identitetas yra lankstus. Kad ir kaip romantiškai skambėtų Maironio ar kitų lietuvių klasikų kūriniai, nesame nei karžygiai, nei artojai uždarame administraciniame lopinėlyje. Esame profesionalai pasaulyje.“
Modernus pasaulis, anot pašnekovo, diktuoja savo iššūkius ir tautinis identitetas, jų veikiamas, gali vystytis ir tapti vis labiau savas.
Beje, kintantis tautinis identitetas buvo viena iš minėto projekto „Šiaurės sriuba’19“ temų, kuriomis diskutavo Šiaurės ir JK šalių jaunimo sąjungų atstovai Suomijoje.
Jungia ir panašumai, ir skirtumai
Arvydas sako, jog kiekviena lietuvių šeima, įsikūrusi Suomijoje, savaip puoselėja ir tradicijas. Neretos mišrios šeimos, tad natūralus kultūrų susikirtimas, kur lietuviškos tradicijos randa vietą šalia vietinių ar kitos šalies tradicijų.
„Buriamės pažymėti abiejų šalių, tiek lietuvių, tiek suomių, tradicines šventes, su joms būdingomis atributikomis – patiekalais, žaidimais. Juk abiejų tautų tradicijose yra panašumų“, – sako A. Dapkūnas.
Kalėdos ir Joninės, anot Arvydo, labiausiai artimos. Tačiau yra ir tokių suomiškų švenčių, kurios neturi jokio lietuviško atitikmens. Pavyzdžiui, Mažosios Kalėdos ar masinis gegužės pirmosios šventimas – Vappu.
Nors giliai šaknis įleidęs Suomijoje, Arvydas džiaugiasi net ir mažomis Lietuvos pergalėmis, piktinasi netvarka ir rūpinasi, kuo gyvena tautiečiai tėvynėje. Tačiau, anot jaunimo sąjungos vadovo, tai visiškai neįrodo jo patriotiškumo. Tiesą sakant, šis žodis A. Dapkūnui kelia netgi neigiamų asociacijų.
„Nesu patriotas, bet man smagu ir svarbu padėti kurti gerovę Lietuvai. Maža tauta yra privalumas, galime kaip bendruomenė vystytis greičiau, paslankiau“, – sako Arvydas.
Kalbos išsaugojimo iššūkiai
Nors kalba yra vienas iš akivaizdžiausių kultūros bruožų, tačiau tikrai ne vienintelis. Pasak Arvydo, mišriose šeimose Suomijoje kalbos išlaikymas tampa iššūkiu ir tiesiog asmeniniu pasirinkimu. Keletas savivaldybių, esančių sostinės regione, suteikia galimybes gauti lietuvių kalbos pamokas, tačiau sklandi lietuviška kalba labiausiai priklauso nuo bendravimo namuose.
„Yra jaunimo, kuris puikiai kalba lietuviškai, ir tų, kurie jau sunkiai surezga sakinį“, – įvertina A. Dapkūnas.
Tiesa, jis priduria, jog per dvylika gyvenimo metų Suomijoje jam lietuvių, nekalbančių lietuviškai, teko sutikti vos keletą.
Be skubos
Suomija tituluojama laimingiausia pasaulio šalimi ir visai nesunku atspėti, kodėl. Pasak Arvydo, gyvenimo tėkmė Suomijoje yra tiesiog romi, nekelianti streso.
„Suomija moderni valstybė, su modernėjančiu ir greitėjančiu gyvenimo ritmu, tačiau, palyginti su Lietuva, tai daugeliu aspektų rami šalis“, – pabrėžia pašnekovas.
Štai prieš keletą dienų Arvydui teko stebėti šimto metrų eilę prie klubo į neeilinį koncertą. Eilė susidarė pati, be jokio organizatorių įsikišimo, ir visi kuo ramiausiai laukė, kol galės įeiti į vidų. Be pasipiktinimo, be dramų, be priekaištų, kaip įprasta Lietuvoje.
„Eismas gatvėje taip pat kultūringas ir pakantus, be erzelynės ir skubos. Net keista žinant, jog ne vienas geriausių „Formulė-1“ vairuotojų yra suomis, ar ne?“ – šypteli A. Dapkūnas.
Nemėgsta sukramtytų frazių
Suomijoje Arvydas ne tik vadovauja jaunimo sąjungai, tačiau ir vysto tarptautinius projektus su Lietuvos institucijomis, yra mentorystės programos lietuviams mentorius.
Į Suomiją jis atvyko tobulintis profesinėje srityje – dirbti mokslinį darbą Helsinkio universiteto biomedicinos tyrimų instituto doktorantūroje.
Arvydas sako, jog jam teko pažinti Suomiją ir jos piliečius įvairiose situacijose: sporto aikštelėje, žaidžiant Suomijos krepšinio lygoje, bendraujant profesionalioje akademinėje aplinkoje, gatvėje ar tiesiog artimoje bičiulystėje.
„Daugelis nori sukramtytų frazių apie suomius kaip „išdidžiai kuklūs“ ar „atšiauriai draugiški“, tačiau kaip ir visur, taip ir čia žmonės skiriasi auklėjimu, o kartu ir yra panašūs. Kultūrinių skirtumų apstu ir juos perprasti reikia laiko.
Suomijoje daug kas sutariama žodžiu ir žodžio laikymasis yra principinis dalykas“, – pasakoja A. Dapkūnas. Suomiai, anot jo, labai saugo asmeninę erdvę, ir tai reikėtų suprasti ne pažodžiui.
„Turiu omenyje ne kiemą ir šaligatvius, o santykius ir privatų gyvenimą. Taip pat gerbia ir tavąjį. Mano akimis, suomiai yra žymiai atviresni kitataučiams ir kultūroms nei lietuviai“, – sako Suomijos lietuvis.
Pasak jo, apie tai liudija dešimtys tūkstančių priimtų pabėgėlių, kuriems atitikus pabėgėlio statusą suteiktos galimybės integruotis ir gyventi Suomijoje. Suomijoje nepersidirba Suomiai labai vertina draugystę, o ji pasiekiama per laiką ir pastangas.
„Tai nėra duotybė, kaip mums perša Vakarų kultūra. Arbatą galima gerti iš pakelio, pamirkius vos keletą sekundžių, arba iš rinktinių arbatžolių, su deramomis ceremonijomis“, – vaizdžiai kalba A. Dapkūnas.
Daugelis Suomijos gyventojų dirba kvalifikuotus darbus. Kiekviena profesija verta pagarbos, nors ir ši šalis nėra be išimčių.
„Žmogaus orumui skiriama daug dėmesio, taip pat ir išsilavinimui. Lėtesnis gyvenimo stilius leidžia nepersidirbti, tad yra kas tuo pasinaudoja pasyvumui pateisinti. Tačiau didelį įspūdį daro savo profesijai atsidavę suomių darbuotojai“, – tikina emigrantas.
Arvydas pasakoja, jog draudimų kiek išdarkyta alkoholio kultūra suformavo barų fenomeną Suomijoje. Jų bent jau Helsinkio centre pamatysi vos ne kiekviename skersgatvyje. Būtent juose ir mėgsta laiką leisti vietiniai.
Iš kitos pusės, pasak Arvydo, lietuviai stebisi suomių fiziniu aktyvumu. Visos amžiaus grupės sportuoja viešai ir užsiima hobiais, tamsiuoju metų laiku mėgsta vykti atostogų į šiltas šalis.
„Suomiai myli gamtą ir ja rūpinasi, tačiau nevengia ir pasiguosti tamsa, šalčiu ar darganotais orais, kuriuos, esant sąlygoms, mieliau iškeistų į šiltą saulėtą klimatą. Stebint klimato kaitą, vieną dieną suomiams gali ir nusišypsoti laimė“, – šypteli Arvydas.
Patrakėliai suomiai
Kantrybė ir užsispyrimas siekiant tikslo, anot A. Dapkūno, bendra abiem tautoms – tiek suomiams, tiek lietuviams. Kol lietuviai kentėjo sovietų priespaudą, suomiai, sukandę dantis, nepritekliuje kūrė valstybę.
„Vyresnioji suomių karta puikiai supranta, kas yra nepriteklius, ir šia tema randame bendrą kalbą“, – sako Arvydas.
Ramus ir lėtas gyvenimo stilius, o dar ir nesuprantama kalba į Suomiją atvykusiam lietuviui tapo iššūkiu. Anot jo, atvykėliui gali pasirodyti, jog suomiui jis nerūpi. Tačiau tokia reakciją į naujoką labiau tėra vietinių savisaugos instinktas.
„Savo pastangomis radau kelią į vietinių širdis. Didelę paramą gavau iš kolegų, su kuriais nors ir iš lėto, bet susidraugavau. Iš tiesų suomiai šilti, smagūs ir patrakę žmonės, nors jų išorė gali diktuoti kitaip“, – pasakoja Arvydas.
Gamta, pakantumas, pagarba, paprastumas – suomiškos vertybės, kurios labai gerbtinos.
„Pokyčiai ir greitas gyvenimo būdas veržiasi per kiekvieno langus ir tikriausiai jau neišvengiama, tad gebėjimas neskubėti yra savaip žavus“, – įsitikinęs A. Dapkūnas.